BEEROTAS

be-e'-rotas, be'-er-otas (be'eroth; Beroth): Vienas iš Kanaaniečių miestų, kurių gyventojams pavyko apgauti Izraelį ir sudaryti su jais sandorą [Joz 9:3 ]. Atrodo, kad jie buvo hivai [Joz 9:7 ]. Nėra nurodyta proga, kai Beerotiečiai pabėgo į Gitajimą, kur išsaugojo savo bendruomeninį tapatumą. Miestas buvo priskirtas Benjamino giminei [2 Sam 4:2]. Eusebijus, Onomastikonas, nurodo jį esant po Gibeonu, 7 romėnų mylios nuo Jeruzalės, kelyje į Nikopolį (Amwas). Jei seksime senąjį kelią per Gibeoną (el-Jib) ir Bet-Horoną, Beerotas tikriausiai būtų į šiaurės vakarus nuo el-Jib. Tradicinis identifikavimas yra su el-Bireh, apie 8 mylios nuo Jeruzalės didžiajame šiaurės kelyje. Jei miestų paminėjimo tvarka [Joz 9:17 ; Joz 18:25 ] nurodo jų padėtį, el-Bireh yra per toli į šiaurės vakarus. Šis identifikavimas yra nepatikimas. Beerotui priklausė Iš-Bošeto žudikai [2 Sam 4:2] ir Naharajas, Joabo ginklanešys [2 Sam 23:37; 1 Met 11:39]. Miestas buvo vėl apgyvendintas po tremties [Ezr 2:25 ; Neh 7:29 ].

ISBE