Kipras
Aprašymas
Kypr
[Kypros], sala Viduržemio jūroje, beveik stačiakampio formos su ilgu siauru pusiasaliu šiaurės rytuose; sala užima 9601 km² plotą; ją kerta du kalnų masyvai, šiaurinis ir pietinis, o tarp jų esanti slėnis teka Pidias upė į rytus. Salos teritorijoje buvo keletas prekybinių uostų. Jos seniausi žinomi gyventojai buvo Cetimiečiai, giminingi Graikijos pirmykščiams gyventojams [Gn 10:4]. Tuo metu pagrindinis miestas buvo Cition. Įdomu, kad Kipro keramika buvo rasta Jeruzalėje jau ankstyvuoju bronzos amžiumi, o Kipro ginklai buvo apdainuoti jau Homero. Goliato šarvai [1Sam 17:5 n] buvo labai panašūs į graikų sunkiosios pėstininkų šarvus, importuotus iš Kipro.
1 Šalomono šventyklos įrangoje galime matyti Kipro įtaką. Prieš Kristų sala buvo valdyta Hetitų, Finikiečių, Graikų, Asirų, Egiptiečių ir Persų, kurie čia tiek kasė varį, tiek eksportavo medieną. 58 m. pr. Kr. sala tapo Romos provincija. Prokonsulas rezidavo Pafe. Varinių kasyklų nuomą tam tikram laikui gavo Erodas Didysis. Klestėjimo laikais Kipras turėjo iki 1 000 000 gyventojų, tarp jų vėlesniais laikais ir nemažai žydų. Miškai buvo laikui bėgant iškirsti, todėl dabar daugiau kaip pusė salos yra sausa dykuma. Krikščionybės pradžia čia atsirado dar prieš apaštalą Paulių [Apd 11:20 ]. Šv. Stepono draugai, persekiojami, čia rado prieglobstį. Pauliaus bendrininkas Barnabas buvo kilęs iš G. [Apd 4:36 ]. Iš čia kilęs ir Mnasonas, apie kurį minima [Apd 21:16 ]. Kipras buvo pirmoji apaštalo Pauliaus stotelė pirmojoje misijos kelionėje, kurią jis atliko kartu su Barnabu [Apd 4:36 ; Apd 13:4 ; Apd 15:39 ].
Cetim, Citejstiai, Citim
Javano palikuonys [graikų Jonai, Joniečiai], kurie gyveno Kipre ir kituose Viduržemio jūros salose [Gn 10:4; 1Met 1:7 ; Iz 23:1 ,12; Jer 2:10 ]. Pagal [Ez 27:6 ] Citim [Kition, Larnaka] buvo pirmasis prekybos miestas Viduržemio jūroje [Kipre], kurį naudojo Finikiečiai. [Dan 11:30 ] kai kurie ekspertai - bet nepatvirtintai - sieja su Romėnais; [Sk 24:24 ] daugelis aiškintojų mano, kad kalbama apie Makedoniečius.
Biblinis žodynas Adolfo Novotného
nuorodos
nuotraukos
Žemėlapis
informacija iš žodyno
Chittim
or Kittim, a plural form (Gen 10:4), the name of a branch of the descendants of Javan, the "son" of Japheth. Balaam foretold (Num 24:24) "that ships shall come from the coast of Chittim, and afflict Eber." Daniel prophesied (Dan 11:30 ) that the ships of Chittim would come against the king of the north. It probably denotes Cyprus, whose ancient capital was called Kition by the Greeks.
The references elsewhere made to Chittim (Isa 23:1; 23:12; Jer 2:10 ; Ezek 27:6) are to be explained on the ground that while the name originally designated the Phoenicians only, it came latterly to be used of all the islands and various settlements on the sea-coasts which they had occupied, and then of the people who succeeded them when the Phoenician power decayed. Hence it designates generally the islands and coasts of the Mediterranean and the races that inhabit them.
EBD - Easton's Bible Dictionary