Hinnomas – gilus, siauras tarpeklys, skiriantis Siono kalną nuo vadinamosios „Blogosios Tarybos kalvos“. Jis gavo savo pavadinimą nuo „senovinio herojaus, Hinnomo sūnaus“. Jis pirmą kartą paminėtas [Joz 15:8 ]. Tai buvo vieta, kur stabmeldžiai žydai gyvus degino savo vaikus Molochui ir Baalui. Tam tikra slėnio dalis buvo vadinama Tofetu arba „ugninė krosnis“, kur vaikai buvo deginami. Po tremties, norėdami parodyti savo pasibjaurėjimą šia vieta, žydai padarė šį slėnį miesto atliekų surinkimo vieta, kur nuolat buvo laikoma deganti ugnis, skirta šiukšlių sunaikinimui.

Žydai su šiuo slėniu siejo dvi idėjas: (1) aukų, kurios ten buvo paaukotos, kančias; ir (2) purvą ir puvimą. Taip jis tapo simboliu blogųjų buveinės ateityje. Jis pradėjo reikšti pragarą kaip blogųjų vietą. „Galima būtų parodyti begalę pavyzdžių, kad žydai šiuo žodžiu išreiškė pragarą arba pasmerktųjų vietą. Žodis Gehena [graikiška Hinnomo sutrumpinimas] Kristaus laikais niekada nebuvo vartojamas kita prasme, kaip tik nurodant būsimų bausmių vietą.“ Dėl šio fakto negali būti jokių klausimų. Šia prasme žodis vartojamas vienuolika kartų mūsų Viešpaties kalbose ([Mt 23:33 ; Lk 12:5 ; Mt 5:22 ] ir kt.).

EBD