Ebla, šiandieninis Tell Mardikh Sirijoje, buvo miesto-valstybė antroje 3 tūkstantmečio pr. Kr. pusėje.

Ji yra maždaug 60 km į pietvakarius nuo Sirijos miesto Alepo.

Ankstyviausi gyvenvietės šioje vietovėje žinomos nuo 4 tūkstantmečio pr. Kr. pabaigos. Ši valstybė pasiekė savo pagrindinę plėtrą dviem laikotarpiais, apie 2750–2200 pr. Kr. ir vėliau nuo 1800 iki 1650 pr. Kr.

Miestas tikriausiai tarnavo kaip tarpininkas prekyboje tarp Mesopotamijos, Levanto ir Anatolijos. Čia buvo rasta didelė archyvų kolekcija su tekstais, parašytais dantiraščiu vakarų semitų kalba. Šis įspūdingas kompleksas, sudarytas iš maždaug 17 000 dantiraščio lentelių, buvo atrastas 1975 metais Italijos ekspedicijos. Panteonas su pagrindiniais dievais El, Ashtar ir Hadad taip pat atitinka vakarų semitų įtaką.

Vikipedija