Mešos stela
Aprašymas
Mešos stela, taip pat žinoma kaip Moabo akmuo, yra stela, datuojama apie 840 m. pr. Kr., kurioje yra reikšmingas kanaaniečių užrašas Moabo karaliaus Mešos vardu (karalystė, esanti dabartinėje Jordanijoje). Meša pasakoja, kaip Moabo dievas Kemošas buvo supykęs ant savo žmonių ir leido jiems būti pavergtiems Izraelio karalystės, tačiau galiausiai Kemošas sugrįžo ir padėjo Mešai nusimesti Izraelio jungą ir atkurti Moabo žemes. Meša taip pat aprašo daugybę savo statybos projektų. Užrašas parašytas finikiečių abėcėlės variantu, glaudžiai susijusiu su senovės hebrajų raštu.
Akmuo buvo atrastas nepažeistas Frederiko Augusto Kleino, anglikonų misionieriaus, senovinio Dibono vietoje (dabar Dhibanas, Jordanija) 1868 m. rugpjūtį. Vietinis arabas, atstovaudamas archeologui Šarlui Simonui Klermon-Gano, dirbančiam Prancūzijos konsulate Jeruzalėje, padarė „atspaudą“ (papier-mâché įspaudą). Kitais metais Bani Hamida gentis stelą sudaužė į kelis fragmentus, tai buvo laikoma pasipriešinimo aktu prieš Osmanų valdžios institucijas, kurios spaudė beduinus perduoti stelą, kad ji būtų atiduota Vokietijai. Klermon-Gano vėliau sugebėjo įsigyti fragmentus ir juos sujungti, dėka įspaudo, padaryto prieš stelai sunaikinant.
Mešos stela, pirmasis svarbus epigrafinis kanaaniečių užrašas, rastas Palestinos regione, ilgiausias Geležies amžiaus užrašas, kada nors rastas šiame regione, yra pagrindinis įrodymas apie moabų kalbą ir yra „semitų epigrafijos kertinis akmuo“ ir istorija. Stelė, kurios istorija su tam tikrais skirtumais atitinka epizodą Biblijos Karalių knygose [2Kar 3:4 -28], suteikia neįkainojamos informacijos apie moabų kalbą ir politinius santykius tarp Moabo ir Izraelio IX amžiuje pr. Kr. Tai yra išsamiausias kada nors rastas užrašas, kuriame minimas Izraelio karalystė („Omrio namai“); jis turi ankstyviausią tikrąjį nebiblinį Izraelio dievo Jahvės paminėjimą. Tai taip pat yra vienas iš keturių žinomų šiuolaikinių užrašų, kuriuose minimas Izraelio vardas, kiti yra Mernptacho stela, Tel Dano stela ir vienas iš Kurcho monolitų. Jo autentiškumas buvo ginčytas per metus, ir kai kurie bibliniai minimalistai teigia, kad tekstas nebuvo istorinis, o biblinė alegorija. Šiandien stelė laikoma tikra ir istorine daugumos biblinės archeologijos specialistų.
Stela nuo 1873 m. yra Luvro muziejaus Paryžiuje, Prancūzijoje, kolekcijos dalis. Jordanija nuo 2014 m. reikalauja jos grąžinimo į kilmės vietą.
Vikipedija
nuorodos
nuotraukos
vaizdo įrašas
Moabite Stone (Mesha Stele)
Žemėlapis
informacija iš žodyno
Mesha
middle district, Vulgate, Messa.
(1.) A plain in that part of the boundaries of Arabia inhabited by the descendants of Joktan (Gen 10:30).
(2.) Heb. meysh'a, "deliverance," the eldest son of Caleb (1Chr 2:42), and brother of Jerahmeel.
(3.) Heb. id, a king of Moab, the son of Chemosh-Gad, a man of great wealth in flocks and herds (2Kings 3:4). After the death of Ahab at Ramoth-Gilead, Mesha shook off the yoke of Israel; but on the ascension of Jehoram to the throne of Israel, that king sought the help of Jehoshaphat in an attempt to reduce the Moabites again to their former condition. The united armies of the two kings came unexpectedly on the army of the Moabites, and gained over them an easy victory. The whole land was devastated by the conquering armies, and Mesha sought refuge in his last stronghold, Kir-harasheth (q.v.). Reduced to despair, he ascended the wall of the city, and there, in the sight of the allied armies, offered his first-born son a sacrifice to Chemosh, the fire-god of the Moabites. This fearful spectacle filled the beholders with horror, and they retired from before the besieged city, and recrossed the Jordan laden with spoil (2Kings 3:25-27).
The exploits of Mesha are recorded in the Phoenician inscription on a block of black basalt found at Dibon, in Moab, usually called the "Moabite stone" (q.v.).
EBD - Easton's Bible Dictionary