<strong>Krikščionybės plitimas prieš Paulių</strong> Krikščionybė pradėjo plisti dar prieš apaštalą Paulių. Po Jėzaus prisikėlimo ir dangaus įžengimo, jo mokiniai ir kiti sekėjai pradėjo skleisti naujieną apie Jėzaus mokymus ir prisikėlimą. Apaštalai, tokie kaip Petras ir Jonas, buvo vieni iš pirmųjų, kurie pradėjo skelbti Evangeliją Jeruzalėje ir aplinkiniuose regionuose. Apaštalų darbų knygoje [Apd 2:41] pasakojama apie Petro pamokslą Sekminių dieną, kai tūkstančiai žmonių priėmė krikščionybę. Be to, krikščionybė plito per kitus mokinius, tokius kaip Barnabas ir Filipas, kurie taip pat buvo aktyvūs skelbiant Evangeliją. Filipas, vienas iš septynių diakonų, paskelbė Evangeliją Samarijoje ir netgi pakrikštijo etiopą eunuchą, kaip aprašyta [Apd 8:26-39]. Barnabas buvo žinomas dėl savo misijų Kipre ir Antiochijoje, kur jis dirbo kartu su Pauliumi. Taigi, nors Paulius buvo vienas iš svarbiausių krikščionybės platintojų, jis nebuvo vienintelis. Kiti mokiniai ir sekėjai taip pat atliko svarbų vaidmenį skleidžiant krikščionybę prieš jam pradėjus savo misijas.